Norintys gauti valstybės paramą galės keisti elevatorinius šilumos punktus į naujus automatizuotus šilumos punktus ar atnaujinti senus susidėvėjusius automatinius šilumos punktus, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.
Valstybės parama dar bus skiriama ir tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.
Mažoji renovacija – kiekvieno piniginei
Mažosios renovacijos kvietime numatyta 5 mln. eurų suma finansuoti pateiktus projektus. Anot programą administruojančios BETA direktoriaus Valiaus Serbentos, įgyvendinti mažąją renovaciją yra daug pigiau, nei atnaujinti visą daugiabutį, todėl šis variantas gali būti palankus didžiajai daliai daugiabučių gyventojų.
Marius Narmontas, aplinkos viceministras, pasakoja, kad paraiškos teikėjų ratas galimai bus labai platus, tačiau buvo išskirtos pagrindinės pareiškėjų grupės – daugiabučių bendrojo naudojimo objektų valdytojai arba savivaldybės paskirti energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai ir daugiabučio namo butų savininkai: „Vis dėlto kad ir kas bus pareiškėjas bei kad ir kokia bus jo prašoma suma, kompensuotina visiems bus vienoda – 30 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.“
Tolygus šilumos paskirstymas daugiabutyje
Anot V.Serbentos, dažniausias senos statybos daugiabučių namų gyventojų skundas – vieni butuose šąla, o kitiems būna per karšta, jų namuose negali būti tokios temperatūros, kokios jie nori. Tokiuose daugiabučiuose šilumos skirtumas tarp pirmo ir viršutinio aukšto kartais siekia net 10 laipsnių Celsijaus, tačiau gyventojai moka vienodas sąskaitas už šildymą, nors komforto gyvendami ten jie nepatiria: „Būtent šią problemą padės išspręsti mažoji renovacija, kurios metu atnaujintas šilumos punktas padės sureguliuoti šilumos tiekimą visiems butams.“
BETA duomenys rodo, kad mažoji renovacija padeda pasiekti 15–20 proc. šilumos sutaupymų, o sutvarkius inžinerines sistemas, gyventojų pageidavimu, ateityje jie turės galimybę pasinaudoti valstybės parama sienoms apšiltinti.
Šilumos sistemos kelia avarinę riziką
„Daugelyje daugiabučių šilumos sistemos yra labai nepatikimos būklės, keliančios avarijos riziką, todėl anksčiau ar vėliau jas reikės atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, kad dabar tam skiriama ir valstybės parama, kodėl tuo nepasinaudojus?“ – pabrėžia Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.
Pašnekovas tikisi aktyvaus gyventojų dalyvavimo teikiant mažosios renovacijos projektų paraiškas valstybės finansavimui gauti. Anot jo, šildymo sistemų atnaujinimas yra neišvengiamas visuose senos statybos daugiabučiuose. Vykdant mažąją renovaciją gyventojai gali įsirengti ir individualias šilumos reguliavimo sistemas, kurios kiekvienam leis šilumą vartoti pagal poreikį ir taip pasiekti dar didesnius sutaupymus.
V.Lukoševičius prognozuoja, kad mažoji renovacija paskatins ir didžiosios renovacijos mastus: „Įgyvendinus mažą projektą ir atnaujinus šilumos sistemą, gali būti, kad kils noras atnaujinti ir visą namą. Jau iš praktikos pastebime, kad renovacijos procesas paskatina žmones bendrauti, pasitikėti vieni kitais, todėl gali būti, kad mažas namo atnaujinimo projektas išsivystys į didesnės apimties – viso namo renovaciją.“
(19PRRR-365)
